Pantera

Panteros  – katinių šeimos plėšriųjų žinduolių gentis, priklausanti didžiųjų kačių pošeimiui.

Jai priklauso keturi gerai žinomi atstovai:

liūtas

tigras

leopardas

jaguaras

Tarp leopardų ir jaguarų neretai pasitaiko juodų individų. Genetinis kailio spalvos pokytis į juodą spalvą vadinamas melanizmu. Juoda spalva ne visada būna vientisa. Juodame panteros kailyje kartais galima įžvelgti vos pastebimas dėmes.
Gamtoje juodieji leopardai ypač dažni Javos saloje ir Malakos pusiasalio pietuose, kur jie dažnesni už dėmėtus leopardus. Bendrai, Azijoje juodųjų panterų pasitaiko dažniau, nei Afrikoje. Melanizmo atvejų pasitaiko ir kitose Panthera genties rūšyse, bet rečiau.

*Melanizmas – bene dažniausia spalvinė mutacija. Tačiau laukinių kačių kailis gali įgyti ir kitus neįprastus spalvų derinius.

Jaguaras

 

 Jaguaras – katinių  šeimos plėšrus žinduolis. Ilgis – 150-180 cm. Svoris 55-100 kg (patelės), 68-136 kg (patinai). Gyvena Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Kaip ir kitos didžiosios katės (išskyrus snieginį leopardą), gali riaumoti.

 

Maistas ir medžioklė

 

Jaguarai gerai laipioja medžiais, bet medžioja ant žemės ir dažniausiai naktį. Nedidelius atstumus gali bėgti labai greitai. Medžiojantis jaguaras nusižiūri auką ir stengiasi prie jos priartėti. Tuomet staiga puola. Medžioja kone viską – nuo pelės iki elnio. Gyvūnas gerai plaukia, jo grobiu gali tapti varlės, žuvys, vėžliai, net aligatorių jaunikliai. Kartais užpuola naminius gyvulius. Sumedžiojęs didesnį grobį, pirma nusitempia į slėptuvę. Likučius užkasa, kad galėtų pasisotinti vėliau.

 

 

Liūtas

Liūtas – katinių  šeimos plėšrus žinduolis, valdžios simbolis. Gyvena savanose, miško savanose, krūmynuose. Gyvenimo trukmė – 32 metai.

Medžioklė ir mityba

Medžioja kanopinius gyvūnus, kartais smulkius graužikus, nevengia net kai kurių žolių ar vabzdžių. Grobio ieško dažniausiai naktimis.
Suaugę liūtai dažnai riaumoja, garsas girdimas už kelių kilometrų. Taip jie žymi teritoriją ir išblaško antilopių bandas. Išsiblaškiusias antilopes ar kitus žvėris lengviau nudobti, nes auka dažnai pati užbėga ant plėšrūno, todėl liūtai vietoje gaudynių dažnai renkasi šį variantą.
Medžioja dažniausiai patelės.

Zoologijos sodai

Zoologijos soduose, cirkuose, žvėrynuose laikomi vadinamieji maniežų arba zoologijos sodų liūtai. Kuriant zoologijos sodus buvo gaudomi įvairių geografinių rasių liūtai ir kryžminami. Taip susidaręs tipas paplito ir laikomas idealiu liūto tipu.
Liūtės tiek narve, tiek gamtoje yra žvalesnės ir žiauresnės už patinus. Ypač piktos turėdamos jauniklių. Zoologijos soduose žmones dažniau sužeidžia liūtės, o ne liūtai.
Nelaisvėje gyvenančios liūtės kartais praranda savo motinystės instinktą, tada jos jaunikliams kyla didelė grėsmė ir juos tenka auginti atskirtus nuo motinos. Kartais žinduokliams jaunikliams surandama žindanti kalė, jai neatsiradus, maitinami iš buteliuko. Užauginti be motinos liūtai rimtesni ir draugiškesni, bet prižiūrėtoją net žaisdami gali parblokšti. Savo globėją-prižiūrėtoją liūtai pamilsta daug stipriau nei meškos ar tigrai.
Į Kauno zoologijos sodą pirmieji Afrikos liūtai atvežti 1955 m. vasarą. Tai buvo jaunikliai Akbaras ir Iskra, gimę Kaliningrado zoologijos sode. Po 3 metų Kaune jiems gimė liūtukas Gintaras. Vėliau, nuo 1960 iki 1970 m. Afrikos liūtų gretos Lietuvoje sparčiai augo. Ypač gerus jauniklius vedė liūtė Sula, gauta iš Gardino.

Cirkai

Cirkuose per treniruotes liūtus kartais stipriai kapoja rimbu, o nuo to jų poodyje atsiranda kraujo išsiliejimų. Kartais už save arba draugą liūtai puola dresuotoją. Taip atsitiko ir su Kaune gimusiu liūtu Gintaru, cirke perkrikštytu Cezario vardu. Spektaklio metu, užstodamas liūtą Saltaną, Cezaris puolė savo dresuotoją ir perkando jam petį.




 

Varlės

Varlės – beuodegių varliagyvių šeima.

Gyvūnų oda lygi arba nežymiai rauplėta. Akys su horizontaliu vyzdžiu, turi judamus vokus. Patinų galvos šonuose yra balso maišai (rezonatoriai), kurie kvarkiant išsipučia. Viršutinis žandikaulis su kūgio formos dantimis, apatinis be dantų. Liežuvio galas giliai iškirptas, liežuvis išmetamas.

Gyvena:
Gyvena visuose žemynuose, išskyrus arktines sritis, Australiją ir Pietų Amerikos pietinę dalį.Žiemoja vandens telkiniuose ar sausumoje. Tam dažniausiai pasirenka duobes, lapų krūvas, graužikų urvus, užsikasa į gruntą.

Tigras

Tigras  – katinių  šeimos plėšrus žinduolis, gyvenantis Azijoje, miškų ir džiunglių gyventojas. Daugiau kaip pusė visų tigrų gyvena Indijoje.

 Vienišas gyvūnas, medžiojantis tiek dieną, tiek naktį. Šviesus su tamsiais dryžiais kailis padeda jam gerai užsimaskuoti ir pakankamai priartėti prie aukos. Medžiodamas sėlina link grobio arba puola jį iš pasalų. Gali pargriauti stambų galviją. Įprastas jo maistas – elniai ir ožkos, bet kai kurie tigrai, ypač seni ar sužeisti, puola ir žmogų.
Apsauga:

1930 m. tigrų buvo apie 100 tūkst. Dabar kur kas mažiau – tigras laikomas nykstančiu gyvūnu. Natūrali šių gyvūnų aplinka griaunama, juos dažnai nusižiūri brakonieriai. 1970 m. Indijoje buvo visiškai uždrausta tigrų medžioklė. Tigrų naikinimui nesumažėjus, 1972 m. įvykdytas Tigro projektas. Buvo išleistas įstatymas, kuris tigro kailio pirkimą, pardavimą paskelbė kriminaliniu nusikaltimu. Draustiniuose, vad. tigrų priebėgose, ribojamas naminių gyvulių ganymas, o miškų kirtimas uždraustas. Šiuo metu plėšrūnų pagausėjo.

Leopardas

Leopardas katinų šeimos plėšrus žinduolis.

Leopardo kūno ilgis siekia iki 180 cm, uodegos – apie 75 cm. Patinų masė siekia iki 75 kg. Patelės – mažesnės. Kailis tankus, purus, gelsvas arba rudas, su juodomis žiedinėmis dėmėmis. Dėl puošnaus kailio leopardai jau daugelyje vietų yra išnaikinti. Indijoje kartais yra sutinkami juodi leopardai, vadinami juodosiomis panteromis.

Mažo driežiuko fotosesija

MAŽO DRIEŽIUKO FOTOSESIJA




koks mielas :*